BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



Hugs & Kisses

2012-04-12

Grįžau. Nemuškit.

Kadangi esu gan tingus bei visur visada vėluojantis žmogus, dėl to, kai staigiuoju būdu neatsiranda pavežti norinčių draugų, naudojuos taksi paslaugom. Maždaug tokiu dažnumu, kad jau prisimenu, pas kurį vairuotoją rūkoma, o kurio tetai neseniai operavo skydliaukę. Ir štai vakar važiavau susitikt su draugais bei užtaikiau važiuot su savo mėgstamiausia vairuotoja. Tai moteriškei visada liedavau širdį grįždama namo, kai rankoje gniauždavau laibą šampano butelio kakliuką. Žinot, na toj būsenoj, kai širdį gniaužia liūdesys, kurio priežastys ne visada aiškios, tačiau jis toks didelis, kad norisi staugt ir raudot žiūrint į mėnulį. Dabar pagalvoju, kad tuomet iš tikrųjų buvo kažkoks nesėkmių ruožas. Ir tokios akimirkos, kai žmogus, nors jam galbūt esi tik dar vienas maršrutas iš taško A į tašką B, išklauso tavęs ir bando nešališkai tau patart, būna labai vertingos. Turbūt galima sakyt, kad dar ne viskas prarasta, jei turi kam išsikalbėt. Net jeigu tai ir vyksta paryčiais, tavo tušas nubėgęs kaip pandos, o pėdkelnėse skylių daugiau nei rėtyje.

O vakar ta moteriškė pasakė, kad greičiausiai teks išeit iš darbo. Ir man pasidarė labai liūdna. Keista, atrodo žmogaus beveik nepažįsti, bet kai ateina toks momentas ir supranti, kad daugiau neteks su juo pabendrauti, suvoki kaip tau jo trūks… Ir tada priminiau jai, kaip ji mane veždavo namo, kartais linksmą, o kartais apsiašarojusią, kai skųsdavausi jai, kad manęs nekenčia Jėzus arba dar mažą prakeikė čigonė, nes kitų paaiškinimų, kad žmogui taip nesisektų, paprasčiausiai nėra. O ji visada rasdavo kaip mane pralinksmint. Ir nors tada man atrodė, kad taip beviltiškai, ne tam, kad jaukiai pabūt su savim bei artimaisiais, o kad  pasislėpt nuo nedraugiško pasaulio, namo grįžinėsiu visus sau likusius metelius, viskas susitvarkė. Nežinia kaip, bet visi tie blogi dalykai, kurie nutiko, į kažką išsiplėtojo, bei sudarė sąlygas, kad nutiktų kažkas gera.

Ir dabar pagalvojau, kad tikriausiai mes kartais tiesiog per mažai suprantam. Dažnai nutinka taip, kad priimam kažkokius įvykius kaip baisiais nesėkmes, nors iš tikrųjų tai yra tiesiog aštrūs akmenys, grindžiantys kelią į mūsų laimę. Ir anksčiau ar vėliau tuos akmenis pakeičia kas nors, kas mažiau slegia širdį. Man atrodo, kad kiekvienas kažkur giliai tai puikiai suprantam. Tik retas kuris turi kantrybės ramiai išlaukt šviesaus rytojaus, kuris, patikėkit, nušvinta tada, kai mažiausiai to tikiesi…

Patiko (16)

Rodyk draugams



komentarai (4) to ' Grįžau. Nemuškit. '

Subscribe to comments with RSS or TrackBack to ' Grįžau. Nemuškit. '.

  1.    Reda said,

    on Balandis 12th, 2012 at 22:07

    vis perskaitau vieną kitą tavo įrašą, kad pažiūrėt, kai vaikai šiais laikais gyvena. labai patobulėjo stilius.
    nors šiaip nesąmonės visokios tęsiasi.

  2.    SaligatviuGulbe said,

    on Balandis 12th, 2012 at 23:02

    welcome back.

  3.    GossipChic said,

    on Balandis 13th, 2012 at 12:30

    Reda, na jei nesąmones sugebėtum tiksliau įvardyt, gal iš to tavo kritiško komentaro ir būtų kažkokios naudos :)

  4.    Vicious Crusader said,

    on Balandis 13th, 2012 at 21:24

    O man visai patinka, ką tu rašai :)

Leave a reply

  • Monthly

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web